Man penkiasdešimt treji, ir aš vis dar prisimenu, kaip anytos akys sustingo ties mano rankomis, kai laikiau raktelius nuo jos senojo Volvo universalo. Buvo spalio pabaiga,...
Aš dirbu logistikos skyriaus vadovu vienoje krovinių vežimo bendrovėje Klaipėdoje jau septyniolika metų. Mano uošvė, Aldona, visą gyvenimą dirbo geležinkelio stotyje Vilniuje — bilietų kasoje, paskui...
Čia, prie Neries krantinės netoli Kairėnų, uodų visada netrūkdavo — vėlyvais rugpjūčio vakarais jie kylanti debesimi nuo užliejamųjų pievų, ir vietiniai su tuo pripratę gyventi. Bet...
Aš dirbu notarų biure Vilniuje, Žvėryno rajone, jau septyniolika metų. Per tiek laiko matai visko – ir tuos, kurie ateina pasirašyti paveldėjimo dokumentų su ašaromis, ir...
Gyvūnų prieglaudos „Ramybė“ savanoriu dirbu jau ketvirti metai, ir tą trečiadienį buvau ten vien todėl, kad nakties budėtoja Rasa susirgo ir manęs paprašė pabūti iki penktos....
Sužinojau iš savo šešiolikametės anūkės, kol ji valgė traškučius priešais televizorių: jos tėvas parduoda įmonę už šešiasdešimt penkis tūkstančius eurų ir ketina persikelti į Palangą su...
Kirpėja iš Vilijampolės, kuri pasikeitė spynas Aš dirbu Kauno klinikų priėmimo skyriuje jau vienuolika metų, esu slaugytoja, ir per tą laiką mačiau visko — bet tą...
Turbūt esu geriausiai apsirengusi benamė, kurią sutiksite šį rudenį Kaune. Šilkinė skarelė, pasirišta po smakru, auskarai, derantys su nagų lako spalva, o po Nemuno tiltu prie...
Dirbu pašto skirstytoja Panevėžyje jau šešiolika metų, ir maršrutas man beveik nesikeičia — tos pačios gatvės, tie patys šunys už tvorų, tos pačios pašto dėžutės, kurių...
Rūta Bagdonienė letenėles pamatė pirmoji – du tamsius taškelius, įsikibusius į lietaus šulinio grotelę Šeimyniškių ir Kalvarijų gatvių sankryžoje, o už jų, prigludęs prie šaligatvio bortelio,...
Pracuję w kwiaciarni na Grunwaldzkiej we Wrocławiu od jedenastu lat i myślałam, że wszystko już widziałam – wesela, pogrzeby, przeprosiny...
Miałam formularz ze schroniska przy Marywilskiej złożony w torebce od tygodnia, kiedy wreszcie zebrałam się na tę wizytę. Adoptowałam Rexa,...
Nazywam się Marek Sowiński i mam czterdzieści dwa lata. Piszę to, bo ksiądz Antoni już nie żyje, a ja przez...
Nazywam się Tomasz Wardęga, mam pięćdziesiąt jeden lat i przez dwadzieścia trzy lata prowadziłem warsztat lakierniczy przy Grójeckiej w Warszawie....
Мене звати Тарас, мені сорок два, і я той самий зять, через якого теща Оксана Іванівна вже три роки не...
Зять розповідає: Мене звати Артем Вихованець, мені сорок два, я маркшейдер на шахті «Прогрес» біля Новогродівки. Донецька область, жовтень дві...
— Не прикидайся, ніби нічого не розумієш! — Валентина Сергіївна впустила теку з паперами на журнальний столик так, що дзенькнула...
Ich heiße Jonas Brenner, ich bin dreiundvierzig, wohne in Freiburg, und ich rede noch immer mit meiner Mutter. Nicht laut,...
Я двадцять три роки працюю дезінфектором у притулку на околиці Житомира, у Корбутівці, і думала, що мене вже нічим не...
Ich heiße Jonas Wentzel, bin vierundvierzig, wohne in Rostock und habe elf Jahre lang die Schifffahrtsagentur meines Schwiegervaters mitgeführt, ohne...